maišeklis

maišẽklis sm. (2) 1. įrankis ugniai maišyti, žarsteklis: Paėmė maišẽklį ir pavertė nuodėgulius Lzd. Kad paimsiu maišẽklį – abudu išrūksitav Ms. 2. Krš įrankis viralui maišyti: Padėtas dideliausis katilas, dar su tokiu maišekliù Sd. Maišyk jovalą su maišekliu Žd. Pry košės eidamas pasiimk ir maišẽklį Up.